Penkios kartos

Dar dešimt metų atgal man prosenelė sakė: ir gera vaikai jūsų laukti kai žinai, kad lauki ir dar sulauksi. Aš labai noriu pamatyti Sauliuk, jau tavo paties vaikutį. Ir nežinau ar galėsiu jį laikyti, bet jei duos dar Dievas kankintis ant šitos žemelės- būk geras, nepatingėk, atvešk parodyti vaikutį šitai senei. O aš vis pritardavau, kad būtinai atvešiu. Būtinai pamatysit močiut.

Mano prosenelė jau 105 metų, užvakar ji visą dieną klausinėjo močiutės- gal atvažiuos Saulius? Gal atveš Anūkutę?
Bijau kad galiu paskui nesulaukt...

Vakar kai nuvažiavau į kaimą, net širdį suspaudė ir kalbėti nebuvo įmanoma. Įžengėm pro duris į virtuvę, o mano prosenelė klausė: kas čia atvažiavo? Jos balse girdėjau lyg palengvėjimą, lyg džiaugsmą... Močiutė atsakė, kad Kęstas atvažiavo... Atsiduso prosenelė ir jau be jokio užsidegimo sukuždėjo: aaa Kęstas... O tuo tarpu žmona laikydama Austėją ant rankų įėjo į kambarį. Sunku pasakyti ką visi jautė, nes tai neapibrėžiama jokia egzistuojančia matavimo forma, jokiais matavimo prietaisais neapčiuopiama ir esu tikras, kad niekada nebus kažko panašaus mano gyvenime. Prosenelė pravirko, mama, močiutė, mano žmona, teta, o ir aš neišlaikiau, po žodžių: Dieve palaimink, augink Dievuli ir padėk, saugok... Mačiau kaip senomis ir pavargusiomis rankomis mano prosenelė pirmą kartą palietė mano dukrytės galvelė, ir peržegnojo ją. Tą dien, tame kambaryje, jaučiausi lyg šale sėdėtų visi kurie jau išėjo, ir man nebuvo gaila, nejaučiau slogumo, jaučiau tik lengvą ir svaigų palaimos ir džiaugsmo mišinį, sekundėmis įkainuotas laikas vienas gražiausių. Išeinant iš kambario mane pasikvietė prosenelė ir pasakė: Ačiū. Ačiū, kad nepamiršai.
KONTAKTAI
Adresas

Lazdijai, Seinų g.12

Kontaktai

+370 6 2487979
saulius_petrauskas@yahoo.com